žodingumas

žodingùmas sm. (2) Rtr, DŽ, NdŽ; M, L → žodingas: 1. Lietuvių kalbos žodingùmas padaro ją vieną iš turtingiausių kalbų FT. Rašomosios kalbos žodingumo susinimas nepridės jai grožio ir tobulumo K.Būg. Per amžius sukurta tautosaka ir ypačiai nepaprasto žodingumo ir lankstumo kalba yra tautos kūrybos viršūnė V.Aln. Kalbos žodingumu Daukša pralenkė kitus senuosius lietuvių autorius rš. 2. Jokūbas buvo pritrenktas kalvio žodingumo, jo išprusimo ir tokių netikėtų tiesų griūties rš. [Viktorėlis] už ypatingą savo žodingumą buvo pramintas Auksaburniu rš. 3. LL229 Nežodingùmas jo baisus Švnč.